- spinginys
- spinginỹs sm. (3b) NdŽ, (3a) [K]; Vd, Ktč, spiñginis (1) Rsn; N, spinginìs sf. (3b) smilkinys: Į spìnginį trinktelėjo, i nebgyvas Vn. Dura par spiñginius Kv. Spinginiaĩ skausta Rsn. [Širdies] dūzgiai užima žadą ir svaiginamai atsitrenkia spinginyse I.Simon. Prie dešinosios spinginies turėjo negyvasis kūnas žymius mušimo su aštriu akmenimi prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.